Parašyk man iš Paryžiaus, kol aš negrįžęs Aš karys pasiryžęs but pačiu karu, netyčia Su siaubu atslenku gal ir tyčia, tarp vabalų mažyčių Būk savižudišku skydžiu nors be ryšio - šimtas rykščių Neišmaneliam ir kas jiem antrina - repas, ne country Bando daryti taip kaip suprantame Atrandame, prarandame, NRNP suprantate? Nelankomi prisiminimų, be spalvų nublankome Nėr banglu čia, tik stileivos, kojos kreivos Tusai crazy, reivas , tuzai, Karaliai, nieks neblaivas, skęsta laivas Visi bėga, bek ir tu, nebūk kvailas Repas, nebe repas, o tik dainos kūriniai klaidos Kūrėjai sklaidos, ten kur vėjai taikūs O aš iš šiaurės, su šalčiu Be saulės, įsismelkiu į kaulus Ne tau duos proteviai išminties braunuos Per sapnus rimus kraunuos Daugiau Tau bus Rodyklės apgauna, primesk atgal sukasi Sena oda lupasi, debiliški žodžiai lūpose, O aš įamžinsiu save vaikuose, anūkuose "netrukus grįšiu" taip mirsi reklamos triukuose Tik true dvasia gali išlikti rūsiuose, Kuriuose žvėrių daugiau nei džiunglėse Tavose namuose laisvė achujėnai spaudžia Aplink grotos auc Tiesa kerta skaudžiai Apmaudžiai praranda tūrį plaučiai Rūkai bet kur, bet ką, bet kaip, Juk nieks nedraudžia Žiūrėk MICRO lekia per stogus Audrai siaučiant, blogį baudžia, Iki komiksų nedaug čia, Sakau čia, viskas paprastai man ir tau čia, Pasiemi sau čia, kas prieš po žeme snaudžia Lengviausia save apgaut čia, Niekas nevykta - žmonės patys miršta, Gėlės pačios nuvysta ir prieštaraut nedrįstam.